Piešimas – daugelio vaikų mėgstama ir visapusiškai naudinga laisvalaikio veikla. Piešdamas vaikas mokosi susikaupti, pažinti save, lavina mąstymą, vaizduotę, rankos judesius, kas vėliau praverčia mokantis rašyti. Jei piešiama grupėje, vaikai tarpusavyje bendrauja, kalbasi, domisi vienas kito piešiniais, dalijasi piešimo priemonėmis, t.y. lavėja jų socialiniai įgūdžiai. Vaiko piešiniai leidžia geriau pažinti vaiką (jeigu suaugusieji jais domisi), gerina tarpusavio vaikų ir tėvų santykius. Psichologų teigimu, spontaniškai nupieštas vaiko piešinys – tiesiausias kelias į vaiko pasąmonę. Piešinių simboliai, jais perduodamos žinutės gali padėti suprasti vaiko jausmus, mintis, išgyvenamus vidinius konfliktus, nes piešdami vaikai į savo kūrinį sudeda viską, ko nemoka pasakyti žodžiais. Taigi, jei tradicinės spalvinimo knygelės guli stalčiuje, o į rankas įduotos piešimo priemonės neįtraukė taip, kaip tikėjotės, būkite patys kūrybingi ir ieškokite alternatyvų.

TINKAMAI PARUOŠTA DARBO VIETA

Pirmiausia, sudarykite sąlygas vaikui kurti: parinkite vaiko amžių atitinkančias, lengvai nuplaunamas priemones, laikykite jas taip, kad vaikas bet kada pats galėtų jas pasiimti. Pastabos dėl nešvaros gali įskiepyti piešimo baimę. Todėl tinkamai paruoškite vietą darbui: patieskite ir pritvirtinkite lipnia juostele seno linoleumo, plastikinės klijuotės, kartono lakštą ar laikraštį; aprenkite vaiką dailininko drabužiais, kad jis jaustųsi laisvai nesirūpindamas savo aprangos švarumu. Galite namuose netgi paskirti specialų kampelį, kur vaikas užsiims kūrybiniais darbais.

Pasak psichologų, vaikai iki 7 m juos supantį pasaulį geriausiai suvokia vertikalioje plokštumoje. Būtent todėl ir piešti ant tokių paviršių įdomiau nei, tarkim, ant stalo. Kad išvengtumėte apipaišytų tapetų, baldų, grindų ir kt. turto, vaikui patogiame aukštyje ant sienos galite pritvirtinti tapeto juostos gabalą ar vyniojamo popieriaus lapą ir pasiūlyti vaikui piešti ant sienos. Sienos puošime gali dalyvauti visa šeima ir tai gali tapti savita išraiškos forma namuose. Pasirūpinkite, kad mažieji menininkai galėtų patys lengvai ir savarankiškai sutvarkyti savo darbo vietą. Padėkite šalia kempinėlių, drėgnų kempinėlių, senų rankšluosčių, drabužių, kad prireikus būtų greita ir paprasta nusišluostyti rankas.

PIEŠTI – NE TIK NAMUOSE

Piešti lauke – gerokai smagiau, nei patalpoje. Meniniams projektams vaikus turėtų įkvėpti galimybės išbandyti įvairias piešimo priemones natūraliame apšvietime ir netikėtais formatais, piešti ant ne kasdienio piešimo paviršiaus, jų nevaržanti erdvė ir proga nusiprausti upėje, ežere, jūroje ar paprastame kibire vandens. Tam tinkamiausias – šiltasis metų laikas. Tačiau, kas pasakė, kad piešti lauke neįmanoma žiemą? Pasirūpinus tinkama pirštinių apsauga nuo šalčio ir drėgmės, piešimo priemonėmis šaltuoju metų laiku tikra atrakcija vaikams gali tapti, pavyzdžiui, piešimas ant sniego ir ledo.

PIEŠIMO PRIEMONĖS, PAVIRŠIUS IR TECHNIKOS

Įvairovė renkantis piešimui skirtas priemones, paviršių ir piešimo technikas neabejotinai yra vienas svarbiausių faktorių, lemiančių ar vaikas susidomės piešimo veikla.     

Išbandykite ir su vaikais atraskite įvairias piešimo priemones: flomasterius, spalvotus pieštukus, markerius, tušą, įvairaus storio teptukus, guašą, temperą, akvarelę, akrilinius dažus, aliejines ir sausas kreideles, pirštukų dažus, kreideles ir kt. Jų pasirinkimas šiandien iš tiesų gausus. Kūrybingos mamos gali ir pačios pasigaminti maistinių dažų, kurie bus tinkami tapybai. O kad nebūtų nuobodu, tradicines piešimui skirtas priemones verta išbandyti įvairiais būdais: į pagalbą pasitelkiant įvairius žaislus (pvz., žaislines mašinėles, LEGO DUPLO, medines kaladėles, įvairias figūrėles, formeles, vandens šautuvus ir kt.), daiktus (pvz., pipetę, švirkštus, kokteilinius šiaudelius, plunksnas, trafaretines liniuotes, plastikinius purkštuvus, skardines arba plastikinius butelius, ausų krapštukus, volelius, lipnią juostelę ir kt.) ar net maisto produktus (pvz., cukrų, druską, kruopas, vaisius ir daržoves, pieną jogurtą, uogienę ir kt.).

Piešimas ne ant balto popieriaus lapo, o ant kitokio paviršiaus ir formų vaikus visada traukia labiau. Tam ypač tinka įvairi gamtinė medžiaga: kankorėžiai, medžių lapai, akmenukai glotniais paviršiais, smėlis, vanduo, ledas, sniegas ir kt.     

Puikiu pagrindu vaikų piešiniams gali tapti kartoninės dėžės, kartoniniai kiaušinių dėklai, folija apvyniotas kartono lakštas, vienkartinės ir tikros, valgymui skirtos lėkštės, sena paklodė, maistinė plėvelė, vatos diskeliai, popieriniai rankšluosčiai, spalvinimui ir dekoravimui skirti putplasčio žaislai. Vaikams turėtų būti smagu piešti ant lango stiklo, veidrodžio, vonios plytelių, tačiau tam būtina pasirūpinti specialiai langų ir stiklo dekoravimui sukurtais dažais ar flomasteriais, kurie išdžiūvę lengvai nusivalo drėgna kempinėle. Piešiant verta dažniau vietoj įprasto balto išbandyti spalvotą popierių.

VAIKO DARBŲ SAUGOJIMAS

Džiaukitės vaiko piešiniais, juos branginkite, t.y. nesuplėšykite, neišmeskite vaiko darbelio, neslėpkite vaiko piešinių dėžėse, raskite vietą namuose jų saugojimui. Pavyzdžiui, piešinius galite kabinti ant šaldytuvo ir pritvirtinti juos magnetukais, susegti juos į bendrą segtuvą, įrėminti ir pakabinti ant sienos, pritvirtinti skalbinių segtukais ant skalbinių virvelės, naudoti kaip darbalaukio fonus savo kompiuteriuose, sudėti į foto knygą, perkelti ant drobės, pasigaminti iš jų kalendorių.   

SUAUGUSIOJO ROLĖ VAIKUI PIEŠIANT

Nevertinkite vaiko darbų pagal suaugusiųjų meno standartus („dangus būna tik mėlynas, miškas tik žalias“), nesiūlykite vaikams piešimo technikų, kurias esate įvaldęs pats, leiskite jiems piešti savaip. Tiesiog suteikite piešimui reikalingas priemones ir stebėkite kaip vaikas atranda vis kūrybiškesnių būdų jomis naudotis. Akcentuokite procesą, o ne rezultatą („Ką nupiešei?“). Niekada nekritikuokite, kartu su vaiku tyrinėkite jo piešinius. Vaiko akivaizdoje nesižavėkite kito vaiko piešiniu. Tai teigiamai veikia vaikų savivertę. Galiausiai, piešimas – tai žaidimas, todėl stiprinkite ryšį su vaiku piešdami su juo kartu.