Neseniai socialiniame tinkle facebook mano dėmesį patraukė vienos mamos tinklaraštininkės viešai užduotas klausimas, ką daryti, kad nepavargtum nuo buvimo mama. Tąkart susimąsčiau, ar apskritai būnant mama įmanoma išvengti nuovargio, tačiau dar kartą gerai pagalvojusi į šį klausimą sau atsakiau teigiamai. Tik su sąlyga, kad sąžiningai prisipažinsi sau ir aplinkiniams, kad pavargai ir nesistengsi būti idealia mama, o protingai plukdysi visos šeimos valtį tinkamomis kryptimis. Be abejo, išmintis, kaip ir visi gebėjimai, įgyjami per patirtį, tačiau net ir keletą kartų pralaimėjus kovoje pačiai prieš save niekada nevėlu bandyti iš naujo pasitelkiant vienokią ar kitokią išgyvenimo strategiją.

Mylėti save

Pavargusi, įsitempusi nuo visų savo atsakomybių, pareigų ir rūpesčių mama nėra pati geriausia mama (taip pat žmona, dukra, darbuotoja, draugė…). Susikaupęs nuovargis ir emocijos anksčiau ar vėliau padaro savo juodą darbą. Todėl jaučiant, kad tuoj perdegsi ir sprogsi, naudinga tiesiog pasišalinti iš įvykio vietos, kol toji tiksinti bomba nesprogo, t.y. perleisti rūpestį vaikais kažkam kitam, bent trumpam, nesvarbu, kad tai kartais trunka vos valandą ar dar trumpiau. Tai gali būti išimtinai tėčio (močiutės, senelio ir kt. asmenų) laikas su vaikais, kad mamos jie nematytų kelių kilometrų atstumu. Toks laikas gali būti ir labai savanaudiškas mamadienis, kurį mama skiria tik pati sau pabūti savimi (ne mama), kol jos vaikai laiką leis darželyje. Tai padeda pasiilgti vieniems kitų, pailsėti vieniems nuo kitų.

Negyventi tik buitiniais rūpesčiais

Paskandinti buities katile save labai lengva. Ir tam netgi nereikia papildomų pastangų. Tačiau be to, kad mama yra namų virėja, skalbėja, valytoja, gydytoja, žaidimų draugė ir apskritai visų galų meistrė, mama kažkada stengėsi būti geriausia kokios nors srities specialiste. Net ir auginant vaikus, nei vienai mamai nereikėtų atsisakyti intelektualių veiklų, kurios leidžia pakilti virš buitinio lygmens ir į save pažvelgti kitomis akimis. Savaime suprantama, jei moteris yra etape, kai augina vaikus, nebus pajėgi į namus partempti milijoną, tačiau kelios auksinės valandos per savaitę, skirtos mėgstamai ir mylimai kūrybinei, projektinei ir kt. veiklai, tikrai daro stebuklus ir padeda neprarasti formos, kai kalbame apie elementarius darbinius ir socialinius įgūdžius.

Laiką leisti tik su vienu vaiku

Kiekvienas vaikas nori jaustis svarbus ir mylimas, gauti asmeninio, tik jam skirto dėmesio. Jei šeimoje auga bent du vaikai, verta įsivesti nerašytą taisyklę kartas nuo karto pasidalyti vaikų priežiūra ir laiką leisti tik su vienu iš turimų vaikų. Tokia strategija ypač pasiteisina atvejais, kai šeimoje auga skirtingo amžiaus, su skirtingais poreikiais vaikai. Pavyzdžiui, vienam, mažesniam įdomu tik smėlio dėžėje, kitas, vyresnis, mielai apsilankytų muziejuje, sudalyvautų jo siūlomose edukacinėse programose, kam pritrūktų kantrybės mažesnis. Šiuo atveju, mama, pasirinkusi laiką leisti su vyresniuoju vaiku gali puikiai praleisti laiką ir pati: nespręsdama kilusių konfliktų tarp vaikų, pasižmonėdama, sužinodama kažką naujo ir, beabejo, pailsėdama!

Pakeisti kasdienę aplinką

Keliauti su mažais vaikais nėra pati lengviausia užduotis, nes pastariesiems ilgoms, intensyvioms kelionėms dažniausiai trūksta kantrybės. Tačiau nauji įspūdžiai ir aplinkos pakeitimas vaikams reikalingi lygiai taip pat kaip ir jų tėvams. Tikėtina, kad naujoje vietoje vaikai norės daugiau tyrinėti, nei peštis tarpusavyje. Todėl, atsižvelgus į mažųjų keliautojų poreikius ir interesus, vengiant labai įtemptos dienotvarkės, užrašų knygelėje visuomet verta turėti nedidelį sąrašiuką objektų, kurie kad ir pusdieniui ar kelioms valandoms pakeistų įprastą, šalia namų esančią žaidimų aikštelę. Šia prasme ypač vertingi tie objektai, kurie nuo namų nutolę vos 30-40 min. atstumu.

Neturėti išankstinių lūkesčių

Svarbiausia – neprievartauti savęs žūtbūt įvykdyti visus ryte užsibrėžtus punktus. Jei norisi kartu su vaikais saldžiai numigti pietų metu tai taip ir būtinai padaryti, o ne kepti šeimynai pavakarių blynus. Ir visai nesvarbu, kad jie buvo žadėti ryte! Nors dar geriau – nieko nežadėti, o elgtis pagal situaciją… Tuos sveikuoliškus blynus kartais puikiausiai gali pakeisti ir koldūnai iš parduotuvės ir dėl to mama tikrai netaps blogesne mama. Pailsėjusi mama į daugelį kasdienių situacijų reaguoja ramiau, sugeba lengviau išlaviruoti tarp kelių ugnių, galų gale – turi daugiau noro kartu su vaikais nuveikti iš tiesų kažką prasmingo ir kokybiško (pvz., kartu su vaikais skaityti knygas, paruošti rankų darbo dovaną močiutei ir pan.) nepalikdama vaikų tik jų savarankiškam žaidimui. Galiausiai, visada atsiras reikalų, kurie sugriaus net ir pačius idealiausius planus. Pavyzdžiui, būtinai susirgs bent vienas iš vaikų, ar dar blogiau – visi vaikai ir visa šeima, o suplanuotas vakaro pramogas ne namuose pakoreguos darželio slenkstį peržengusių vaikų konkrečios akimirkos nuotaikos. Kuo mažiau tikiesi, tuo labiau džiaugiesi paprasčiausiomis dienos smulkmenomis!

Kuo daugiau laiko kartu su vaikais praleisti gryname ore lauke

Kiekvienai mamai derėtų išmokti nematyti netvarkos namuose, o tiesiog uždaryti duris, už jų palikti visas dulkes, skalbinius, visus kitus namų netobulumus, ir kiek tai įmanoma daugiau ir dažniau iškeisti juos į buvimą gryname ore (atsižvelgiant į oro sąlygas), ne namuose, bet kur, kur būtų galima pamiršti viską, kas namuose esamuoju momentu netobula. Kuo mažiau visi namiškiai stumdysis tarp keturių sienų, tuo didesnė tikimybė, kad namai, buvę netobulais, netaps netobulais kvadratu. Tuo tarpu vaikai, išsilakstę lauke, sugebės labiau susikaupti pasyvesnėms veikloms kambaryje, geriau miegos, mažiau konfliktuos tarpusavyje.

Retkarčiais į pagalbą pasitelkti technologijas

Kartais, valandai įjungtas filmukas yra ne blogis, o gėris (ypač po visos dienos praleistos gryname ore ir dar kontroliuojant ekranuose rodomą turinį), nes mamai gali padovanoti normalų išsimaudymą po dušu, pavalgymą abejomis rankomis, galų gale – laiką ramiam sutuoktinių pokalbiui be vaikų.

Dalytis darbais su antrąja puse

Tėčio rankos kojos yra tokios pačios rankos ir kojos kaip kad mamos, t.y. daugelį buities ir kitokių darbų tėtis gali nudirbti ne ką prasčiau nei mama. Svarbu tik pasitikėti! Prie to paties, mokyti visus tvarkos, kad visi viską namuose galėtų patys ir kuo mažiau reiktų mamos dėmesio ir įsikišimo.

Laikytis dienos režimo

Vaikus auginti nepamiršant, kad jiems ypač svarbus režimas. Struktūruota diena tikrai atneša daug tvarkos ir gerų dalykų į visų namiškių gyvenimą. Pats paprasčiausias pavyzdys: vaikai, laiku atsikėlę ryte, laiku užmigs ir dieną, atitinkamai vakare bus nepikti, pailsėję ir mažiau gros tėvų nervais. O ir pačiai mamai nusistovėjusi tvarka dienoje leidžia jaustis saugiau ir užtikrinčiau.

Eiti ilsėtis kartu su vaikais, tačiau ryte atsikelti anksčiau nei pakyla visa šeimyna

Labai pasiteisina mamos pastangos ryte atsikelti keliomis valandomis anksčiau ir įveikti buities darbus, kurie su atsikėlusiais vaikais būtų daromi gerokai ilgiau. Elementaru: vaikams atsikėlus pusryčių košė ir net pietų sriuba jau garuoja puoduose (=nepikti ir nezirzlūs vaikai, nes nereikia ilgai laukti pusryčių/pietų), o tai reiškia, kad iš karto po pusryčių galima keliauti į lauką (o ne griauti namus), ten smagiai leisti laiką, pavargti ir… lengvai užmigti pietų pogulio. Laimi visi. Rytinį laiką, kuomet visa šeima dar miega, mama gali išnaudoti ir kitaip: ramiai atsigerti kavos / arbatos, papusryčiauti, susidėlioti savo mintis, skaityti knygą, atsakyti į svarbius laiškus ir kt. Toks scenarijus geriausiai įgyvendinamas tuomet, kai mama vakare ilgai nevakaroja, o keliauja ilsėtis tuo pačiu laiku kaip ir vaikai, arba taria didžiulį TAIP pietų poguliui.

Periodiškai atsikratyti nereikalingų daiktų

Nekaupti namuose (ypač jeigu jie ne patys didžiausi ir erdviausi) daiktų: nebereikalingų vaikų žaislų, išaugtų drabužių ir kt. turto. Jie turi tendenciją kažkaip stebuklingai daugintis namuose, užkariaudami visus namų kampus ir spintas, tačiau kuo daugiau to turto turi, tuo daugiau laiko tvarkant jį reikės.

Riboti žaislų kiekį, giežtai juos kategorizuojant

Palaikyti tvarką namuose yra didžiulis darbas, o palaikyti tvarką vaiko kambaryje apskritai prilygsta Sizifo darbui. Išeitis – riboti žaislų kiekį griežtai juos kategorizuojant (pvz., smulkius daiktus laikant jiems skirtose daiktadėžėse), kad būtų lengviau juos tvarkyti tiek patiems vaikams, tiek tėvams. Be to, kuo mažiau žaislų vaikas turės, tuo labiau vertins, ką jis turi ir tuo labiau išlaisvins savo kūrybiškumą pasinaudodamas tuo, ką jau turi.

Neeikvoti savo energijos darbams, kurie yra nebūtini

Akimirkų, kai mama nieko neveikia praktiškai nebūna. Mamos pareigų sąrašas visada ilgas su tendencija padvigubėti kelis kartus. Vis dėlto, kartais sąžiningai reiktų savęs paklausti, ar tikrai visi darbai (kam rūpi nelyginta patalynė ir ar tikrai būtina kasdien apsipirkinėti prekybos centre???), kuriuos darau, šiuo metu yra būtini ir ar neeikvoju savo brangios energijos be reikalo.

Nepaversti vaikų kambariais visų namų

Neleisti vaikams šeimininkauti visose namų kertelėse, visuose kambariuose. Pavyzdžiui, jei gyvenama standartiniame 2-3 kambarių bute, o ne nuosavame name su kiemu, 1-2 kambarius apskritai užrakinti ten neįleidžiant nei vieno mažamečio vaiko. Jie liks daugiau ar mažiau tvarkingi.

Turėti maisto atsargų šaldiklyje arba gaminti kelioms dienoms į priekį

Vaikų mitybos klausimas kiekvienoje šeimoje reikalauja daug ir nuolatinių pastangų. Diskusija, kad vaikams vertingiausias tik šviežiai pagamintas maistas neturi prasmės, nes ir taip aišku, kad taip yra. Vis dėlto, kasdien tris kartus gamindama namuose, ūpą gali prarasti net pati geriausia šeimininkė. Kad taip nenutiktų, naudinga šaldiklyje turėti šeimos mėgstamų maisto paruoštukų (pvz., kotletų, balandėlių, jau iškeptos vištienos šlaunelių ir kt.), kuriuos atšildžius galima greitai ir kokybiškai pagaminti šeimai ir pietus, ir vakarienę. O ir sriuba, verdama ne vienai, o dviems dienoms, tikrai nepraranda nei skonio, nei kvapo, tačiau gerokai sutaupo maisto gamybai skirtas laiko sąnaudas.