Vaikai auga greitai. To nesustabdysi. Tačiau gražiausius prisiminimus apie vaikystę išsaugoti galima. Ir tam tikrai yra ne vienas būdas. Šeimos fotoalbumai ir videofilmai, įvairios svarbiausius vaiko raidos etapus menančios knygos, kūrybinės namų kertelės ir kampeliai, – viskas turi savo prasmę ir išliekamąją vertę.

Kaip ir daugelis mamų, stengiuosi sąžiningai tvarkyti svarbiausias šeimos fotografijas ir filmuotą medžiagą. Dar labai branginu visus vaikų kūrybinius darbus, iš kurių paprastai gimsta jų kūrybinių darbų knygos. Išskirtiniausi visuomet nusipelno būti padovanoti arba įrėminti ir pakabinti ant kūrybinių darbų sienos namuose. Ir tik visai neseniai kilo idėja sudaryti Kasparo minčių knygą.

Prisipažinsiu – šiam darbui ruošiausi ir kaupiausi tikrai ilgai, nes jam įgyvendinti reikėjo to, ko labiausiai trūksta – laiko. Pirmiausia, iš didžiulės pagarbos savo vaikui, jaučiau pareigą būtent dabar surinkti į vieną ir kažkaip apipavidalinti tai, kaip pasaulį mato iš tiesų brandus penkiametis. Su mintimi pradėtą darbą tęsti bent iki mokyklinio amžiaus. Tikiu, kad po daugelio metų gražiausias akimirkas apie vaikystę tikrai bus labai smagu prisiminti ir jam, ir man. Tai lyg mamos dovana sūnui.

Kad vaikų mintys unikalios, dažnai priverčia nusišypsoti, susimąstyti turbūt nedrįs ginčytis niekas. Ir vienaip ar kitaip jas žymisi, užsirašinėja, turbūt dauguma tėvų. Sąžiningai užrašinėjau ir aš. Maždaug nuo tada, kai Kasparui suėjo dveji ir jis pradėjo daugiau kalbėti. Žinoma, šiuolaikinių technologijų fone, būtų buvę paprasčiau sumaketuoti elektroninę knygos versiją. Vis dėlto, į šį darbą norėjosi investuoti ne technologijas, o motinišką šilumą ir meilę. Ir visai nesvarbu, kad knygelė – ne iki galo tobula.

Patarimai norintiems vaikui padovanoti jo minčių knygą:

• Natūrali rašysena ilgainiui blunka, gali tapti nebeįskaitoma, todėl verta ilgai rinktas ir saugotas vaiko mintis perrašyti kompiuterio klavišais;
• Vaiko mintis suskirstyti chronologiškai (pavyzdžiui, 2-3 m., 3-4 m. ir 4-5 m.). Kuo vaikas vyresnis, tuo jo išsakytų minčių bus daugiau, jos bus brandesnės ir įdomesnės;
• Iliustruoti knygelę vaiko nuotraukomis, piešiniais. Ypač, jei pastarieji puikiai atspindi kai kurias jo mintis, pomėgius ir vaiko pasaulį;
• Kadangi, knygelė – savotiškas meno kūrinys, galiausiai, ją papildyti trumpa mažojo išminčiaus dosjė.